Leena
Nylander. "Laiko erdvė II". 2004 m. |
Šiaurės
Karelijos, rytinio Suomijos regiono, centro Joensu grafikų
paroda galerijoje "Kairė – dešinė" – dar
viena galimybė susipažinti su
Šiaurės šalių grafika. Su šiomis
šalimis Vilniaus grafikos meno centras
palaiko glaudžius ryšius. Projekto "Vilnius-Joensu"
iniciatorė –
galerijos "Kairė-dešinė" kuratorė Inga Dargužytė. 1992 m.
įkurtos
Joensu grafikos dirbtuvės turi gerą techninę litografijos, metalo
grafikos ir šilkografijos bazę.
Šioje
parodoje savo darbus pristato šeši Joensu
dirbtuvių
grafikai: Leena Nylander, Ritva Liisa Virtanen, Pirjo Repo, Pia
Sinkkonen, Iakko Kilpiäinenas, Teija Kartunen. "Grynųjų"
grafikos
technikų šių menininkų darbuose beveik nerasime: vyrauja
Šiaurės šalyse
itin populiarių naujųjų technologijų, visų pirma skaitmeninės,
polimerinės spaudos, šilkografijos darbai, nors kai kuriuose
skaitmeninė spauda derinama su tradicine giliąja (L. Nylander
estampuose – su minkštuoju laku).
Grafikus vienija
bendri motyvai – gamtos, ypač floristiniai,
objektai. L. Nylander, iš dalies ir P. Repo estampuose jie
interpretuojami gana poetiškai, svarbus laiko tėkmės,
praeinamybės
išgyvenimas (tai rodo ir pavadinimai: "Laiko erdvė", "Mitinė
poema",
"Du metų laikų eksperimentai", "Nardymas", "Mėnulio laukimas", "Kadaise
čia gyveno indėnų vadas"). "Laiko erdvė" grindžiama
priešprieša:
minkštu laku atspausti sudūlėję lapai ir medžio
šakos, primenančios
priešistorinius augalų įspaudus uolienoje, kontrastuoja su
skaitmeniniu
būdu spausdintu įvairiaspalvių gėlių motyvu. Poetinėmis potekstėmis,
laiko praeinamybės jutimu L. Nylander darbai primena
8-ojo–9-ojo
dešimtmečio lietuvių grafikių, ypač B. Stančikaitės, kūrybą.
Pirjo Repo rūpi
ekologijos tema. Estampų cikle "Kioto
protokolas dėl klimato keičia sutartį I–III" ji perteikiama
slopstančiais tonais, minimalistine, abstrahuota, konceptualia forma
(pilkšvos amorfiškos dėmės primena amebas ar
kerpes).
Grafikės ir
bitininkės R.L. Virtanen skaitmeninės grafikos
kūriniuose dominuoja konceptualus bičių korio, korio akutės motyvas.
Ryški ir natūralumo–dirbtinumo,
jaukumo–svetimumo priešprieša, turinti
ir socialinių, politinių poteksčių. Lengva ironija dvelkiančiuose
estampuose "Maža mėlynakė medaus mergytė", "Maža mėlynakė medaus
mergytė ieško vienišių" vyrauja
vaikiško žaislo ir korio motyvas.
Estampe "Maža mėlynakė medaus mergytė su draugu" vaikų figūrėlės
"išmestos" iš saugaus korio pasaulio ant medinių
lentų. Estampe "Žmogus
iš korio akutės" skaitmeninė spauda derinama su
šilkografija; figūrėlės
– nesvarbu, ar lėlės, ar kareivėlio – tarsi
dirbtinės, virstusios
savotiškais muliažais. Į medaus korį – darnaus
pasaulio provaizdį –
kareivėliai neša agresiją: korio akutės pajuodusios, be
gyvybės. Karo
grėsmę vos pastebimai signalizuoja "karštieji"
taškai – Groznas,
Jeruzalė, Bagdadas, Kabulas.
Kiti R.L. Virtanen
darbai artimi asambliažui, instaliacijoms.
"Pasaulių valdovas" – savotiška instaliacija: ant
grindų patiestas
estampas su serigrafijos būdu atspausta grėsminga kareivio figūra, o
virš jo pakabinta apskrita korio išpjova
– savotiškas pasaulio, kuriam
gresia pavojus, provaizdis. Ironiškoje
instaliacijoje-asambliaže
"Amerikietiškas pyragas" (I-III) apvalus vaško
"pyragas" prikaišiotas
karo grėsmę liudijančių mažyčių kareivių figūrėlių.
P. Sinkkonen
akvarele ir anglies pieštuku atliktuose
subtiliuose minimalistiniuose estampuose "Mintys ir momentai Vilniuje"
dominuoja statiški abstrahuotų architektūros detalių
– arkų, durų –
fragmentai.
"Fotografiškuose"
I. Kilpiäineno estampuose "Kekoneno
periodas" įvairiais šilkografijos tonais varijuojamas
buvusio Suomijos
prezidento portretas.
Daugelyje
eksponuojamų estampų akivaizdžios konceptualumo
tendencijos, formos minimalizmas, o tradicines grafikos technikas
išstumia naujesnės, "ribinės", lengviau įgyvendinamos,
tačiau
tradicinei grafikos sampratai kiek prieštaraujančios
skaitmeninės
technologijos, lietuvių grafikų dar tik pradedamos įsisavinti.
Vilniaus grafikos
meno centro bendradarbiavimą su suomiais turėtų pratęsti lietuvių
grafikos paroda Joensu grafikos dirbtuvėse.